Vytinėms juostoms brangių staklių nereikia, bet viena priemonė yra būtina - tai kortelės. Korteles sukant kuriamas raštas ir susidaro žiotys, pro kurias veriamas ataudas. Lietuviškai jos dar vadinamos kaladėlėmis, burtomis, burtukėmis; angliškai - tablets arba cards.
Tai - standi dažniausiai kvadratinė kortelė, kampuose turinti keturias skylutes.
Bet! būna ir trikampių ar kitokiakampių kortelių; arba kortelių su skylutėmis ties kraštinėmis, o ne kampais. Štai lietuviai "Vytu vatu" prekiauja šešiakampėmis:
Koks dydis?
Kiek ieškojau pirktinių, dydis įvariuoja nuo 5 iki beveik 9 cm.
Iš ko?
Senovėje jos būdavo daromos iš metalo ar medžio, dabar galima rasti popierinių ar plastikinių. Galima pasidaryti ir pačiam iš bet kokios pakankamai standžios, tačiau skylamušiu ir žirklėmis įveikiamos medžiagos.
Iš nuolaidų kortelių
Mano pirmosios audimo kortelės buvo padarytos iš nuolaidų kortelių, jų pliusas - labai standžios ir ilgaamžės. Minusas - gana mažos (tik 4,5 cm skersmens), taigi ir suimti nelabai patogu, ir žiotys susidarydavo mažutės. Kadangi skylutes išmušiau kreivokai, žiotys dar sumažėjo ir austi buvo gana nepatogu. Taip pat man nuo jų vis nusitrindavo markeris, taigi nepavyko sunumeruoti, o to man, kaip pradedančiai, labai norėjosi dėl patogumo. Paskui jas visas ištrenkiau į šiukšlių dėžę ir dabar net nuotraukos nerandu.
Plastikinių esu mačiusi ir pirkti (pvz. "Lacis"). Skaičiau komentarus, kad jos - neužmušamos, labai tvirtos ir ilgaamžės. Taip pat - plonos, taigi galima austi su plonais siūlais ir daug kortelių.
Medinės
Rudenį įsigijau pirktines medines iš kitų lietuvių. Jų pliusai - standžios, malonios liesti, didesnės (6 cm). Kadangi kiekvieną užsakymą gamina individualiai, paprašiau sunumeruoti taip, kaip man patogu - skylutes iš abiejų pusių, o pačias korteles iš vienos. Minusas - gana storos; tokios ištampytų plonus siūlus ir šiaip nepatogu austi su labai daug kortelių. Aš turiu 20 vnt., dar dešimt tikrai galėčiau pridėti, bet daugiau - vargu, nes vidurines būtų sunku pasukti. Dar skaičiau atsiliepimą, kad medinės gana greitai deformuojasi. Visgi kiek pastebėjau, Lietuvoje populiariausios būtent tokios.
Papildau: medines korteles reikia saugoti nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių, o nenaudojamas per visas skylutes perverti siūlu ir standžiai surišti. Tai jas apsaugos nuo deformavimosi
Kartoninės
Jas galima nebrangiai nusipirkti arba pasidaryti pačiam. Mane labai vilioja "Schacht", nes jos didelės, o skylės toli nuo kraštų - tai reiškia, kad patogu kaladę suimti ir sukti, o žiotys susidarys pakankamai didelės. Ir dar kiekvienas jų kraštas vis kitos spalvos - ypač pradedančiajam patogu, nes gerai matosi, ar teisinga kortelių padėtis.
Kartoninės rankų darbo
Pirktinės būna laminuotos, na o namie kokias pasidarysit, tokias turėsit. Minusai - ne tokios ilgaamžės, greičiau apspurs kraštai (aišku, tai priklausys nuo kartono, iš kurio gaminat), gali lengvai susilankstyti, netiks storiems siūlams. Pliusai - patogu susinumeruoti ar net nusispalvinti kaip norisi, taip pat jos bus plonos; galiausiai - nesunku pasidaryti pačiam.
Kartonas tinka tas plonesnis, pvz. nuo sausų pusryčių dėžučių ar senos kortos, jokiu būdu ne gofruotas.
Audimo kortelės: pasidaryk pats
Taigi, reikės:
- kartono
- liniuotės
- skriestuvo
- pieštuko
- žirklių
- skylamušio
 |
| schema iš čia |
Kiek vienetų? Kiek norit. Pirmam audimui man buvo patogu imti 6-10 vnt. Tiek pakanka nesudėtingam raštui išbandyti, tačiau nėra sunku pasukti visas kartu, o supainiojus lengviau sutvarkyti.
Kaip austi?
Skaitykit kitus įrašus :)
Kas dar?
Internete pilna idėjų, kur ir kaip galima audžiant įtempti siūlus. Kai kurias iš jų išbandžiau pati ir kai kurios iš jų yra tragiškai blogos. Apie tai - kitam įraše. Kuris bus... kai bus :)
Komentarai
Rašyti komentarą