Metmenys, ataudai ir ką iš jų galima suraizgyti

prieš nepilnus metus apie audimą nežinojau visiškai nieko. absoliučiai. net neturėjau ko paklausti (o ir nesu didelė mėgėja klausinėti). net nežinojau, kokius raktažodžius gūglinti, nes ieškant žodžio "audimas" išmeta prekės ženklą. bet norėjau kažką sužinoti. 

o kai truputuką kažką sužinojau, iškart ėmiau bandyti. o kadangi esu ne iš tų, kur paims ir padarys viską tiksliai, kaip parašyta instrukcijoje, - man iškart norisi eksperimentuoti, perdaryti savaip, panaudoti turimas priemones, - todėl pirmi bandymai buvo... gerokai nuviliantys. mat jūtubo tutorialuose retai kas pasakoja apie audimo koncepciją apskritai, dažniausiai - apie kokios konkrečios technologijos pritaikymą, kurią šiek tiek pasimodifikavus šnipštas man gaudavosi dažniau negu kažkas gražaus.

greit mečiau savo nezgrabnus bandymus ir pradėjau ieškoti informacijos apie skirtingus audimo būdus ir technologijas, - nuo 10 tūkst. metų senumo Peru tekstilės iki XIX amžiuje sugalvotų žakardinių staklių; nuo audimo naudojantis vien virvelėmis ir pagaliukais, iki namų sąlygomis kompiuterizuotos įrangos ar staklių spausdinimosi 3D spausdintuvu; nuo rankom per pilnatį suverptos vilnos iki sintetinių siūlų.

štai tuo, ką sužinojau, ir noriu pasidalinti. nes pamačiau, kad ne aš viena nieko nič nieko nesuprantu apie audimą. ir šiaip, lietuviškai informacijos yra gana nedaug. o šitas pasaulis yra platus ir labai margas. ir pilnas netikėtumų. (bet kokia pozityvi reakcija suteiks man ūpo tęsti.)

tiesa, apie audimą skaitau angliškai, todėl ne visada žinau tikslius lietuviškus terminus. jei matot, kad kažką nugrybavau, - parašykit!

visų pirma - kas yra ir kas nėra audimas.

audimas - tai vertikaliai ir horizontaliai einančių siūlų sukryžiavimas tarpusavyje taip, kad gautųsi vientisas tinklas. skirtingų kultūrų žmonės labai panašiai audžia jau tūkstančius metų. siūlai  ar raštai skiriasi, metodai irgi įvairuoja, bet esmė ta pati.

iš pradžių man atrodė, kad su bet kokiom staklėm galima nuausti bet ką - iš čia dalis nesėkmingų bandymų.

ilgainiui atsirinkau, kad suaudimo būdus galima suskirstyti į tris grupes: kai galutiniam rezultate dominuoja metmenų siūlai (nuotraukoj kairėj apačioj), kai dominuoja ataudų siūlas (dešinėj apačioj), arba kai tolygiai matomi jie abu (viršuj). tai va šitus tris tipus ir parodysiu. (tai nereiškia, kad negalima vienam audiny panaudoti jų visų. tiesiog man šito skirtumo suvokimas labai supaprastino viską.)

yra ir kitokių siūlų raizgymo technologijų, kurių rezultatas kažkiek panašus. pvz., maikutės dažnai siuvamos iš trikotažo, megztiniai neriami arba mezgami, juostelės pinamos, pirštinės veliamos, kilimai rišami. tai ne apie šituos mano įrašas.

svarbiausios sąvokos yra dvi - ataudai ir metmenys.

angl. weft ir warp. man buvo labai sunku įsiminti, kurie yra kurie :D tokie keisti žodžiai, kuriuos žinau nuo vaikystės, bet niekad nevartojau.

ataudai - tai tie siūlai, kurie audimo metu narstomi pirmyn ir atgal. juos paprastai užvynioja ant šaudyklės (shuttle).

metmenų siūlai - tie, kurie ištempiami prieš pradedant austi. jie grupėmis kilnojami aukštyn žemyn, sudarant žiotis (shed), per kurias prakišama šaudyklė su ataudų siūlu.

galit susirasti bet kokį audinį (pvz. marškinius), ir jį patampyti viena ar kita kryptimi. ka kryptimi, kuria tempiasi, eina ataudų siūlai. kuria nesitempia (arba tempiasi mažiau) - metmenų.

tik, jei siūlai iš savęs tamprūs, tai tempsis abiem kryptimis; o jei labai standžiai suausta - nesitemps nė viena; tada ieškokit kito audinio :D

taigi, austi galima taip, kad raštą kurtų ir dominuotų metmenų siūlas. 

angl. warp-faced. 

ataudų siūlas narstomas taip, kad metmenų siūlai jį beveik paslepia. raštas gaunamas derinant skirtingas metmenų siūlų spalvas ir skirtinga tvarka juos kryžiuojant tarpusavyje - nuo paprastų besikartojančių ornamentų, iki labai sudėtingų, rankomis po eilutę renkamų raštų.

tokiu būdu audžiamos juostos, ir jos gaunasi ne tik gražios, bet ir labai tvirtos. taip pat esu mačiusi šitokiu būdu pagamintų kaklo papuošalų, apyrankių, varlyčių, kaspinėlių, tokiomis juostelėmis galima dekoruoti drabužius. svarbu tai, kad tokiu būdu neaudžiamas platus audinys (esu mačius išimčių)

bet tai pažiūrėkit, kokių fantastiškų dalykų galima sukurti! man seilė tįsta bežiūrint. bet kantrybės rinkti tuos sudėtingus raštus neturiu...

kitas būdas - kai matomas tik ataudų siūlas.

angl. weft-faced. taip paprastai audžiami gobelenai (angl. tapestry weaving), kilimėliai (rug). 

metmenų siūlai imami plonesni, bet tvirti ir netamprūs, jie ištempiami ant rėmo, ir tarp jų raizgomi storesni, minkštesni ataudų siūlai. 

galima išausti bet kokį vaizdą - nuo pasikartojančių ornamentų, iki meno kūrinių, sudėtingiausių paveikslų. ataudams naudojant storus, minkštus, pūkuotus ir t. t. siūlus, įterpiant karoliukų ar dar ko nors, galima išgauti įdomias faktūras. 

toks audinys gaunasi storokas, dėl to iš jo galima siūti dėklą telefonui, krepšį, padėkliuką. intuicijos ir ekspromto čia gali būti daug daugiau negu logikos ir skaičiavimo, o monotoniško ritmingo darbo - mažai. visiški menai.

ir galiausiai - kai matomi ir metmenų, ir ataudų siūlai.

tai - marškiniai, staltiesės, patalynė, pledai, rankšluosčiai, skaros, gali būti ir kilimėliai. 

raštus galima išgauti tiek keičiant ataudų, tiek metmenų siūlų tvarką, spalvą, storį. galima austi visiškai paprastą, subalansuotą audinį, kai siūlai keičiami paeiliui. galima austi pasikartojančius ornamentus. o galima ir įmantrius raštus, kuriuos reikia rinkti rankomis savaičių savaitėmis. 

audinio savybės labai priklauso nuo siūlų storio, tamprumo ir purumo, nuo rašto, nuo suaudimo tankio. nuo to priklausys ir tai, kam toks audinys gali būti panaudotas. mačiau netgi metalinę apyrankę, nuaustą ant audimo staklių. 

galimybes riboja tik fantazija ir laiko ar kantrybės stoka. na, ir turima įranga.

#audimas #stakles #rankdarbiai #metmenys #ataudai  #audiniai #juostos #gobelenai #staltieses #skaros